Atliekų rūšiavimas

    Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama maždaug  3 mln. tonų įvairių atliekų.

      Sąvartyne atliekos ilgai išlieka nesuirusios:

  • Popierius - 2 metus,
  • Konservų dėžutės - 90 metų,
  • Plastiko pakuotės - 200 metų,
  • Stiklainiai, buteliai - 900 metų.

      Todėl labai svarbu atliekas rūšiuoti ir tai daryti geriausia ten, kur atliekos susidaro - namuose. Tai labai paprasta, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius: popieriui, plastmasei, stiklui ir bendrą.  

     Rūšiuodami atliekas mes:

  • išsaugosime sveiką aplinką;
  • sukaupsime antrinių žaliavų;
  • sutaupysime gamtos išteklių ir energijos;
  • sumažinsime atliekų tvarkymo išlaidas.  

         Antrinės žaliavos - perdirbti tinkamos atliekos. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug paprasčiau, pigiau, mažiau teršiama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau sutaupoma žemės turtų (gamtinių išteklių).  

KAIP RŪŠIUOTI: 
       POPIERIUS

  • laikraščiai;
  • žurnalai ir kiti spaudiniai;
  • popierius;
  • kartonas.
  • Laikraščiai ir kitoks popierius bei kartonas turi būti nepadengti plastiku, sausi švarūs, dėžutės - išlankstytos. Netinka dėžutės nuo picos.

   Į konteinerį negalima mesti "tetrapakų" (pakuočių nuo pieno ir sulčių), nes jie sudaryti iš įvairių sluoksnių: popieriaus, polietileno, kartono, folijos. 

      PLASTMASĖ

  • plastikiniai buteliai
  • indai nuo padažų, aliejaus, šampūno
  • įvairi plastiko pakuotė

 Metant į konteinerį PET butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies (neperdirbamo) plastiko. Buteliai nuo aliejaus ar padažų turėtų būti kuo švaresni.

   Į konteinerį negalima mesti taros nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių, detergentų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų. 

      STIKLAS

  • buteliai
  • stiklainiai
  • stiklo duženos.

Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją.

   Į konteinerį negalima mesti porceliano ar keramikos šukių

      METALAS

  • konservų dėžutės
  • skardinės nuo gėrimų.

 Į konteinerį negalima  mesti aerozolių flakonų ir kitos taros nuo pavojingų cheminių medžiagų.   

    PAKUOČIŲ ATLIEKOS

        Šiuo metu didžioji dalis pakuočių atliekų patenka į komunalines atliekas, jų gana sparčiai daugėja. Į komunalines atliekas patekusios  panaudotos pakuotės surenkamos kartu su kitomis potencialiomis antrinėmis žaliavomis. Siekiant panaudoti kuo daugiau šių atliekų medžiaginių ir energetikos išteklių, jų tvarkymui ir apskaitai turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio. Pakuočių atliekų surinkimas ir pirminis rūšiavimas daugiausia priklauso nuo visuomenės narių geranoriškumo ir sąmoningumo.

     Pasirenkant pakuotes naujiems gaminiams, labai svarbu atlikti jų būvio ciklo analizę ir teikti pirmenybę darančioms mažiausią žalą aplinkai. Daugelyje Europos valstybių pakuotes priimta ženklinti tarptautines nuostatas atitinkančiu specialiu ekologiniu ženklu:

  • rodančiu, kad gaminys ypač aukšto aplinkosaugos lygio;
  • patvirtinančiu dalyvavimą atliekų tvarkymo sistemoje;
  • nurodančiu medžiagų, iš kurių pagamintos pakuotės, prigimtį.

        Kiekviena visuomenė turi savo susiformavusias nuostatas. Atliekų tvarkymo klausimas turi būti plačiai diskutuojamas visuomenėje. Dažniausiai šį sprendimą įtakoja visuomenėje susiformavusios šios pagrindinės nuostatos:

  • Galiu mesti visas atliekas į buitinių atliekų konteinerį. Juk tam jis yra ir skirtas;
  • Atliekų rūšiavimas nėra patogus. Trijų - keturių skirtingoms atliekoms skirtų maišų neturi mano kaimynas, todėl nebus nieko blogo, jei ir aš atliekų nerūšiuosiu.
  • Visi seni ir nereikalingi daiktai yra šiukšlės ir vienintelis mano rūpestis yra tai, kad jos patektų į buitinių atliekų konteinerį.

         Elgdamiesi pagal šias nuostatas mes jaučiamės teisus, nes nesame „baltos varnos" ir išmesdami šiukšles neišsiskiriame iš visos visuomenės. Deja, aplinkosauginiu požiūriu nevykdydami rūšiavimo mes ne tik mokame didesnius pinigus už šiukšlių išvežimą, bet ir neskatiname pakartotinio naudojimo. O juk kiekvienas „teisingai" išmestas daiktas gali būti panaudotas naujų prietaisų gamybai, tuo išsaugant žemės naudingas iškasenas.

                                                     ___________________