Gaila, kad politikai norėdami atkreipti rinkėjų dėmesį naudoja „atliekų arkliuką“

Pastaruoju metu spaudoje vis dažniau pasirodo straipsniai, kuriuose pateikiami įtarimai UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo  centras“ (TRATC),  administruojančiai Jėrubaičių sąvartyną, neva dėl ten vykdomos nelegalios veiklos. Kaltinimus apie galimą korupciją viešai išsakė Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis, kuris šiuo metu yra TRATC valdybos pirmininkas.

Neaiškumai iškilo valdybos pirmininkui analizuojant  2015-08-04 Plungės  savivaldybės administracijos suderintą topografinę nuotrauką, kurioje matosi vamzdis, galimai jungiantis sąvartyno biodujų žvakę ir mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo (MBA)  gamyklos teritoriją.

To pasekoje,  pradėta ieškoti sąsajų tarp   MBA gamyklą operuojančios UAB „Veistas“ ir sąvartyno išdujinimo paslaugą jungtinėje veikloje vykdančių partnerių   UAB „Ekotikslai“ ir UAB „Manfula“.

Siekiant išsklaidyti kilusiusius įtarimus, TRATC direktorius Rimantas Adomaitis pateikė išsamius atsakymus į TRATC valdybos  pirmininko pateiktus klausimus.

Tačiau visuomenę pasiekia informacija, kuri nėra tiksli, faktai interpretuojami, daromos nepagrįstos prielaidos.   Todėl  UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovaudama viešą interesą, prisiima  atsakomybę už susiklosčiusią situaciją ir pateikia  gyventojams išsamų aiškinimą.

Iš kur Jėrubaičių sąvartyne atsirado topografinėje nuotraukoje užfiksuotas vamzdis ir kokia jo paskirtis?

Nuo 2008 metų Telšių regione pradėtas eksploatuoti vienintelis regione – Jėrubaičių sąvartynas. Už šio sąvartyno eksploataciją bei priežiūrą atsakingas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“.

Norint tinkamai eksploatuoti sąvartyną, privalu vadovautis Aplinkos ministerijos reikalavimais, kurie nurodo, jog būtina  nukenksminti sąvartyne besikaupiančias dujas. Tai padaryti galima dviem būdais – pasyviai (sudeginant) arba aktyviai (išgaunat šilumos ir elektros energiją).

Todėl 2012-04-23 buvo paskelbtas viešas investicinis konkursas „Dėl Jėrubaičių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo paslaugos, panaudojant jas naudingos energijos gamybai“, kurį 2012-05-03 investicinio konkurso komisijos sprendimu laimėjo jungtinės veiklos partneriai UAB „Ekotikslai“ ir UAB „Manfula“ (toliau – investuotojai).

Buvo gautas prašymas dėl pritarimo jungtinės  veiklos sutarties pakeitimui – pagrindinį jungtinės veiklos partnerį UAB „Manfula“ pakeisti į UAB „Ekotikslai“, kadangi konkurse jos dalyvavo jungtinės veiklos principu ir abi įmonės įvardijamos kaip investuotojai,  buvo priimtas sprendimas pritarti pakeitimui.

Sutartyje numatyta, jog investuotojas savo lėšomis privalo atlikti visus projektavimo, statybos darbus įrengiant sąvartyne susikaupusių dujų surinkimo ir utilizavimo sistemą.

Pasirašius sutartį, TRATC vykdo Aplinkos ministerijos reikalavimus,  neišleidžiant nė cento.

Sutarties įsipareigojimų vykdymas buvo numatytas 2 etapais, 1 etapas  įgyvendintas 2014 m. lapkričio mėn. – suinstaliuota pirminė dujų surinkimo sistema ir pirminė utilizavimo sistema 1-4 sąvartyno sekcijose, į kurią įeina fakelas ir dujopūtė. Buvo įrengta biodujų surinkimo sistema, surenkamos susikaupusios biodujos ir sudeginamos per fakelą.

2 etapas turėjo būti įgyvendintas atlikus konteinerinės biodujų kogeneracinės jėgainės su elektros skydinės montavimo bei paleidimo darbus. Sutartyje numatyta ir 5 proc. mokėtina suma  TRATC‘ui nuo visų investuotojo metinių pajamų, jeigu jas gaus už biodujas arba elektros energiją, išgautas Jėrubaičių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo metu.

Pasikeitus valstybės dotacijų už žaliosios energijos gamybą tvarkai, investuotojas UAB „Ekotikslai“ praleido terminą gauti dotaciją elektros jėgainės statybai, todėl iki šiol sutartis nėra pilnai įgyvendinta.

TRATC jokių techninių dokumentų apie sąvartyno išdujinimą, apart pateikto, tačiau TRATC nepatvirtinto projekto, niekada taip ir negavo. Todėl nėra  informacijos kaip išdėstyti biodujų surinkimo vamzdynai. Žinomas tik faktas, jog pirminė dujų utilizavimo sistema yra veikianti,  nes vamzdynas yra eksploatuojamas, susiklaupusios dujos deginamos per tam skirtą fakelą.

Svarbu paminėti, jog 2016 m. buvo gautas raštas iš UAB „Ekotikslai“, kuriame informuojama, kad „atsiradus galimybei atlikti dalinį įgyvendintų sąvartyno nudujinimo darbų pridavimą Valstybinei statybų užbaigimo komisijai, būtų galimybė pradėti pardavinėti sąvartyno kaupe susikaupusias bei surinktas dujas UAB „Veistui“.

Tačiau sutikimo deginti sąvartyno dujas mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo (MBA) įrenginiuose TRATC  niekada nedavė ir  raštu informavo, kad „dėl galimybės deginti sąvartyno dujas MBA įrenginiuose, Paslaugos tiekėjas  UAB „Veistas“ nesikreipė, taip pat tai nėra numatyta paslaugų teikimo sutartyje tarp UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo  centras“ ir UAB „Veistas“. Taip pat tokia galimybė nėra numatyta ir sutartyje JDE2012/06/042012-09“(sutartis sudaryta tarp  UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo  centras“ ir UAB „Ekotikslai“).

Kadangi UAB „Ekotikslai“ taip ir neįvykdė sutarties 2 etapo įsipareigojimų, nepastatė elektros jėgainės, kurios pagalba sąvartyno biodujos būtų paverčiamos  elektros energija, kurią galima parduoti elektros tinklams, TRATC rengia pretenziją ir neatmeta galimybės nutrauktį sutartį.

Mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo (MBA) įrenginių operatorių „pirko“ keturių savivaldybių deleguoti atstovai

Spaudoje netyla įtarimai, jog Jėrubaičių sąvartyno išdujinimo sistemą instaliavusi  įmonė UAB „Ekotikslai“  turi tiesioginių sąsajų su UAB „Veistas“, įmone, kuri nuo 2015 metų gruodžio mėn. eksploatuoja MBA  įrenginius. Esą jos  kartu vykdo nelegalią veiklą – viena įmonė įrengė sąvartyno dujų susirinkimą, o kita MBA gamykloje tas dujas paverčia elektra ir sėkmingai pardavinėja.

Neskubėkime kurti kriminalo.

Abi šios įmonės buvo išrinktos viešojo konkurso metu, pirkimų komisijos sprendimu. Kadangi  pirkimai vykdyti skirtingu laiku, pirkimų komisiją sudarė skirtingi asmenys. Įmonės paskelbtos laimėjusiomis, nes atitiko visus reikalavimus. Pirkimų procedūros atliktos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais.

2012 m. vykdant atvirą konkursą „ Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos statybos darbų, įrangos tiekimo, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros bei atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų“  pirkimą,  į komisijos sudėtį buvo įtraukti Mažeikių, Telšių, Plungės ir Rietavo savivaldybių deleguoti asmenys. Todėl sprendimas laimėtoju paskelbti UAB „Veistas“ ir UAB „Plungės lagūna“ priimtas su visų keturių savivaldybių  „palaiminimu“.

UAB „Veistas“ išgauna biodujų daugiau negu įmonei reikia

Spėjimai, jog iš sąvartyne surenkamų biodujų MBA gamyklos operatorius gamina elektrą ir ją pardavinėja nepagrįsti, nes tokį faktą  įrodančių dokumentų nėra.

2019-01-09 TRATC gavo raštą kuriuo UAB „Veistas“ informuoja kad „neturėjo ir neturi galimybės naudotis sąvartyno kaupe susidariusiomis biodujomis, nes mišrių komunalinių atliekų (toliau- MKA) mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginių  (toliau – MBA) tinklai ir sistema nėra sujungta su sąvartyno kaupe surenkamų biodujų tinklais ir sistema“.

Taip pat UAB „Veistas“  nurodo, kad šiuo metu mišrių komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo proceso metu išgaunamas biodujų kiekis yra ženkliai didesnis, negu reikia gamyklos poreikiams užtikrinti. 2018 m. pagaminta elektros energija nebuvo parduodama, nes UAB „Veistas“ tai nebuvo  ekonomiškai naudinga. Todėl savintis Jėrubaičių sąvartyno dujas įmonė neturi jokio tikslo.

Kodėl TRATC pats neeksploatuoja MBA gamyklos?

2010 m. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui“ pradėjus vykdyti projektą „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“  ir norint Jėrubaičių sąvartyno teritorijoje pastatyti mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo (MBA) įrenginius, buvo privalu vadovautis 2010 m. kovo 29 d. Nr. D1-248 Aplinkos ministro įsakymu „Dėl Nr. VP3-3.2-AM-01-V Priemonės „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros plėtra – biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų surinkimo infrastruktūros sukūrimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“  bei 2011 m. sausio 18 d. finansavimo ir administravimo sutartimi „Projekto „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, Projekto kodas Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-009, finansavimo ir administavimo sutartis“,  kur  5.1.8 punktas nurodo, kad  „projekto vykdytojas (TRATC) nebus Projekto įgyvendinimo metu sukurtos infrastruktūros operatorius“. Ši sutartis įpareigojo TRATC parinkti įmonę, eksploatuosiančią naujai pastatytą gamyklą.

MBA įrenginių operatoriaus parinkimo procedūros buvo išdėstytos  2010 m. kovo 29 d. Nr. D1-248 Aplinkos ministro įsakymu  patvirtintu Projekto finansavimo sąlygų aprašo 17 punkte: „Jeigu projektas įgyvendinamas ar planuojamas įgyvendinti taikant viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelį, privatus partneris turi būti atrinktas viešai ir skaidriai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą <…>“

Vadovaujantis anksčiau minėtais dokumentais, akivaizdu, jog TRATC   negalėjo būti MBA įrenginių operatoriumi, o jį turėjo išrinkti  atviro viešojo pirkimo konkurso būdu.

Įvykdžius visus reikalavimus,  2015 m. pabaigoje MBA įrenginius pradėjo eksploatuoti atvirą viešąjį konkursą laimėjusi įmonė UAB „Veistas“. Vadovaujantis pasirašyta sutartimi, UAB „Veistas“ MBA gamykloje atliekas tvarkys 10 metų. Sutartyje nurodytas ir atliekų sutvarkymo tonos mokestis, kuris kas metus gali būti indeksuojamas (didinamas ar mažinamas tam tikru koeficientu).

Svarbu paminėti, jog pirkimo dokumentai suderinti su regiono savivaldybėmis.

Netikslinga „lyginti nesulyginamus“

Neseniai pasirodė informacija, kur lyginamos atliekų priėmimo į MBA įrenginius kainos Telšių regione ir Alytus regione. Tačiau tai daryti yra netikslinga, kadangi UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (ARATC), laikinai pats eksploatuoja MBA įrenginius. Toks sprendimas priimtas po to, kai ne kartą skelbus viešąjį konkursą operatoriui parinkti, sutartis taip  ir nebuvo pasirašyta, o įrenginiai negalėjo būti neeksploatuojami, todėl ARATC ėmėsi šios veiklos.

Kyla klausimas: tai gal  Telšių RATC‘ui reikėjo pačiam tvarkyti atliekas MBA gamykloje?

Kadangi TRATC skelbtame atvirame konkurse dalyvavo daugiau negu vienas tiekėjas, laimėjusi paskelbtas tiekėjas, atitikęs visus kvalifikacijos reikalavimus bei pasiūlęs mažiausią kainą.

Nepaskelbus konkurso, būtų nesilaikoma aprašo ir finansavimo sutarties, kuri aiškiai nurodo, kad regioninių atliekų tvarkymo centrai kaip projekto vykdytojai negali eksploatuoti įrenginių, o operatorius privalo būti parenkamas viešo konkurso būdu.

Nesilaikant nurodymų, iškyla reali grėsmė grąžinti Europos sąjungos sanglaudos fondo lėšas, skirtas MBA gamyklos įrengimui (daugiau kaip 7mln. Eur).

Mokestis už atliekų tvarkymą bent du metus nedidės

Kadangi TRATC nenori nusižengti įstatymams, MBA gamykla eksploatuojama pagal visus reikalavimus, samdant privatų operatorių, todėl atliekų sutvarkymo paslauga išbrangsta.

UAB „Veistas“ nuo 2015 m. gruodžio 1 d. atliekas tvarkė už sutartyje numatytą mokestį, tačiau 2016 m. įvedus užstato sistemą, atliekų, patenkančių MBA įrenginius, sudėtis pasikeitė – ženkliai sumažėjo plastiko ir metalo pakuočių atliekų. Todėl operatorius iniciavo mokesčio indeksavimą, kuris susideda iš darbo užmokesčio, statistikos departamento skelbiamo vartotojų kainų indekso pokyčio ir atliekų morfologijos. Kadangi įvyko žymus atliekų morfologijos pokytis, mišrių komunalinių atliekų tonos sutvarkymo kaina išaugo.

Remiantis sutartyje numatytu kasmetiniu mokesčio indeksavimu,  2017 m. UAB „Veistas“ kreipėsi į TRATC su prašymu padidinti atliekų priėmimo į MBA įrenginius mokestį.

TRATC valdybai nepritarus mokesčio indeksavimui, UAB „Veistas“ teismui pateikė ieškinį. Išnagrinėję bylą Plungės apylinkės teismo rūmai konstatavo, jog „Veisto“ reikalavimas yra pagrįstas. Tą patį patvirtino ir vėliau TRATC-o apeliaciją nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas.

2019 m. sausio 7 d. nutartimi,  tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kaina  padidėjo 7,6 Eur/t.

Tačiau padidėjęs mokestis už atliekų sutvarkymą neturės įtakos rinkliavos mokėtojams, kadangi  įmonė yra sukaupusi lėšų, mažėja komunalinių atliekų kiekis, tai leis vykdyti teismo nutarimą ir sumokėti priteistą sumą UAB „Veistui“.

Mokestis už atliekų surinkimą ir sutvarkymą neturėtų didėti bent du metus, jeigu Valstybė nedidins taršos mokesčio už atliekų šalinimą sąvartyne.

Telšių regiono gyventojai taip pat gali prisidėti prie to, kad mokestis už atliekų tvarkymą nedidėtų- atsakingiau vartoti ir rūšiuoti atliekas. Kuo mažiau mišrių komunalinių atliekų pateks į MBA įrenginius, tuo mažesnę sumą už jų sutvarkymą reiks mokėti MBA gamyklos operatoriui.

Tai pat svarbu iš bendro komunalinių atliekų srauto atskirti žalienų atliekas. Šiuo metu jos sudaro apie 50 proc. visų atliekų.

Tam tikslui įgyvendinti TRATC Mažeikių rajono savivaldybėje išdalijo 3000 vnt kompostavimo dėžių, Telšių rajono savivaldybėje bus pastatyta 20 bendro naudojimo konteinerių žaliųjų atliekų surinkimui, Plungėje bus išdalinti 2800 vnt konteinerių skirtų žaliųjų atliekų surinkimui ir išvežimui.

UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ administracija