Patarimai.Kaip tvarkyti atliekas?

          

           Atliekas, kurių nepavyksta išvengti, o vėliau panaudoti, leidžiama šalinti tik atliekų šalinimo įrenginiuose, įrengtuose pagal teisės aktų reikalavimus (tinkamai įrengtuose sąvartynuose. Negalima šiukšlių išmesti miškuose, grioviuose, nelegaliuose sąvartynuose pakelėse ir panašiai.

          Be šalinimo sąvartynuose, atliekos gali būti deginamos naudojant energiją arba eksportuojamos.

         Šiuo metu šalyje yra kuriama sąvartynų sistema, kurią sudaro nepavojingų, pavojingų ir inertinių atliekų sąvartynai. Visi šiuo metu Lietuvoje esantys sąvartynai turi būti modernizuoti, kad atitiktų nustatytus reikalavimus arba būtų uždaryti.

        Atliekų prevencija arba vengimas išlieka pirmuoju prioritetu, po jo eina atliekų tvarkymas ir galiausiai - saugus šalinimas. Tai reiškia, kad, jei atliekų negalima išvengti, jas reikia tvarkyti, naudoti pakartotinai arba energijai gauti. Atliekų šalinimas sąvartynuose ir deginimas gali būti pasirenkami tik tuomet, kai nėra jokių galimybių atliekas perdirbti. Lietuvoje vyrauja žemiausią prioritetą turintis atliekų tvarkymo būdas - atliekų šalinimas sąvartynuose.

        Bendrojoje atliekų direktyvoje (75/442/EEC) atliekos apibūdinamos kaip „bet kokios medžiagos ar objektai, kurių turėtojas atsikrato ar yra įpareigotas atsikratyti". Kasmet Europos Sąjungoje pagaminama daugiau kaip 2 milijardai tonų atliekų, iš kurių 200 milijonų tonų yra komunalinės atliekos. Europos Komisijos duomenimis per pastaruosius šešerius metus atliekų kiekis padidėjo daugiau kaip 10 procentų. Atliekų kalnai ima kelti pavojų ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Nereikėtų pamiršti, kad atliekų tvarkymas kainuoja vis brangiau.

        Legaliai veikiantys sąvartynai darosi vis pilnesni, iš jų į atmosferą išsiskiria toksiškos ir sprogios dujos, į dirvožemį ir gruntinius vandenis patenka sunkiųjų metalų junginiai ir kiti toksinai. Nelegalių sąvartynų keliamo pavojaus neįmanoma netgi nusakyti. Deginant atliekas susidaro toksinai ir sunkiųjų metalų junginiai, kurie pasiskleidžia atmosferoje. Netgi įdiegti brangūs filtrai galiausiai užsiteršia ir patys patenka į atliekas drauge su sudegusių atliekų likučiais.

         Prioriteto skyrimas vien tik atliekų saugojimui neišspręs atliekų problemos. Pagrindinė problema yra atliekų perdirbimas, kuris glaudžiai susijusęs su vartojimo struktūra, gyvenimo būdu, užimtumu ir pajamų lygiu, taip pat su daugybe kitų socialinių, ekonominių ir kultūrinių faktorių. Tad į atliekų tvarkymą reikėtų žiūrėti platesniu socialinės, ekonominės plėtros ir išteklių valdymo požiūriu. Svarbiausia efektyvaus atliekų tvarkymo prielaida yra atliekų mažinimas: juk to, kas nėra pagaminta, nereikia ir šalinti.  

        Atliekas, kurių nepavyksta išvengti, o vėliau - panaudoti, leidžiama šalinti tik atliekų šalinimo įrenginiuose, įrengtuose ir eksploatuojamuose pagal teisės aktų reikalavimus. Be šalinimo sąvartyne, atliekos gali būti deginamos naudojant energiją arba eksportuojamos.

       Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama maždaug  3 mln. tonų įvairių atliekų, beveik pusė jų - nerūšiuotos komunalinės atliekos. 

      Sąvartyne atliekos ilgai išlieka nesuirusios:

  • Popierius - 2 metus,
  • Konservų dėžutės - 90 metų,
  • Plastiko pakuotės - 200 metų,
  • Stiklainiai, buteliai - 900 metų.

        Išskirtinio dėmesio turėtų susilaukti pavojingos atliekos. Šios gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir tokiu būdu pakenkti aplinkai ir žmonių sveikatai. Todėl yra labai svarbu tokias atliekas išskirti iš bendro atliekų srauto ir priduoti į pavojingų atliekų priėmimo aikšteles. 
        Dar viena namuose susidarančių atliekų rūšis - stambiagabaritinės atliekos. Tai nebereikalingi baldai, pasenusi ar sugedusi buitinė technika. Tokias atliekas būtina pristatyti į stambiagabaritinių atliekų aikšteles.