Skaičiai apie mūsų atliekas – atliekų daugėja, bet ar mokame jas tvarkyti?

Per 2017 m. Telšių regione susidarė ir buvo sutvarkyta 60 tūkst. 838 tonos atliekų. Tai  – 7 tūkst. 113 tonomis daugiau  negu 2016  metais.

Pernai Telšių regioniniame sąvartyne pašalinta 5812 tonų atliekų. Lyginant su kitais regionais, šis skaičius yra ženkliai mažesnis, pvz. Utenos regionas, kuris dydžiu yra panašus į Telšių,  2017m.  sąvartyne palaidojo 13995 tonų atliekų.

UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ jau dabar įrodė, kad galima įvykdyti ES ekologinę užduotį, kuri numato  iki 2035 metų sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį iki 10 proc. Mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį yra būtina, siekiant išvengti  žalingo poveikio žmonių sveikatai bei aplinkai.

Šios užduoties įgyvendinimas naudingas, bet labai brangus, kadangi atliekos, netinkamos antriniam perdirbimui,    išvežamos sudeginti į UAB „Fortum Klaipėda“, arba šalinamos sąvartyne, sumokant taršos mokestį, kurį valstybė numačiusi  didinti iki 50 Eur/t.

 

Taigi, kaip Telšių regiono gyventojams sekėsi tvarkytis su atliekomis 2017 metais?

Telšių regiono gyventojams suteikta galimybė tinkamai šalinti atliekas. Individualių namų gyventojams išdalinti rūšiavimui skirti konteineriai, daugiabučių namų teritorijose pradėtos  įrenginėti pusiau požeminės atliekų konteinerių aikštelės. Rietavo savivaldybėje  tokių konteinerinių aikštelių įrengta 10. Ateityje jos bus įrengtos ir kituose rajonų centruose.

UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdo projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Telšių regione“, kurio metu, Mažeikių rajono savivaldybės gyventojams dalinamos kompostavimo dėžės, netrukus bus pradėti dalinti  konteineriai, skirti žaliųjų atliekų surinkimui  Plungės mieste. Mažeikių, Telšių Plungės ir Rietavo savivaldybių gyventojai tekstilės, pavojingas atliekas, statybines atliekas, elektronikos prietaisus, padangas , senus baldus, lovas, spintas ir kitus namų apyvokos daiktus gali pristatyti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, o šakas, lapus, žoles, žemes – į  žaliųjų atliekų aikšteles.

Atliekų tvarkymo infrastruktūra nuolatos plečiasi, tobulėja, bet žmonės rūšiuoja vangiai.

Pernai  sukompostuota 20 tūkst. 545 tonų komunalinių atliekų. Iš atliekų, pristatytų į didžiųjų atliekų priėmimo aiktelės, 10 tūkst. 680 tonų buvo atiduota perdirbti, o 14901 t – perdirbimui netinkamų atliekų  panaudotos energijai gauti.

Per 2017 metus Telšių regione surinkta ir pristatyta į mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklą (MBA) 33519 t neišrūšiuotų komunalinių atliekų, įš jų atiduota perdirbti 937 tonos popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalinių ir kombinuotų pakuočių atliekų.

Iš bendro komunalinių atliekų srauto, patekusio į MBA įrenginius, atskirta daugiau kaip 18 tūkst. tonų   biologiškai skaidžių atliekų.  Iš šių atliekų buvo pagamintas stabilatas –  po mechaninio mišrių komunalinių atliekų apdorojimo gauta stabilizuota masė, kuri neteršia aplinkos ir naudojama atliekų perdengimui sąvartyne.

Kadangi, praktiškai pusę komunalinių atliekų sudaro bioskaidžios atliekos, galima daryti išvadą, jog Telšių regiono gyventojai pirminiame rūšiavime (t. y. savo namų ūkiuose) nepakankamai gerai arba iš viso nerūšiuoja žaliųjų atliekų, o tiesiog  meta jas  į bendrą buitinių atliekų konteinerį.

Biologiškai skaidžių atliekų atskyrimas iš bendro komunalinių atliekų srauto, o vėliau jų sutvarkymas kainuoja papildomus pinigus. To būtų galima išvengti, jeigu gyventojai nemestų žalių atliekų į bendrą mišrių komunalinių konteinerį, jas įšrūšiavę be plastiko ir stiklo, išmestų į žalienoms skirtus konteinerius.

Tikimės, kad ateinančiais metais bioskaidžių atliekų patekimą į bendrą komunalinių atliekų srautą ženkliai sumažins  išdalinti kompostavimui (Maž) ir žalienų surinkimui(PL) skirti konteineriai ir dėžės.

Apžvelgus praeitų metų rezultatus, akivaizdu, jog turime galimybę rūšiuoti, bet ne visi ja naudojamės, nes didelis kiekis neišrūšiuotų mišrių komunalinių atliekų keliauja į MBA gamyklą, kur už nustatytą mokestį yra išrūšiuojamos ir sutvarkomos.

Papildomų kaštų reikalauja ir biologiškai skaidžių atliekų  atskyrimas ir sutvarkymas.

Anksčiau minėtų išlaidų išvengtume, jeigu nuoseklesnį rūšiavimą pradėtume atliekų susidarymo vietoje – t. y.  savo namuose.

Skaičiai išduoda, jog Telšių regione susidarančių atliekų kiekiai vis auga, bet galime pasidžiaugti, kad šalinimas sąvartyne –  mažėja.

Didėjantis atliekų  kiekis rodo gerėjantį žmonių gyvenimą. Tikimės, kad  geresnė gyvenimo kokybė ir suteiktos galimybės tinkamai tvarkytis su  atliekomis, turės įtakos  žmonių sąmoningumui rūšiuojant atliekas.

UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ administracija